vienintelė

Viskas sukasi, lekia ir bėga,
bet tu ne su jais.
Tu tik stovi nuleidęs akis į sniegą
ir viską aplink pamiršai.

O gatvę šturmuoja praeiviai,
jų bangos užlieja skverus.
Bet tu ne su jais.
Tavęs tai neliečia,
tegul jie sau bėga.

Tu bandai stabdyti laiką,
išsaugot akimirką šią.
Stovi nuleidęs akis į sniegą
ir viską aplink pamiršai.

Užtenka akimirkos šios.
Tegul ji vienintelė lieka.
Dar niekad nebuvo tokios pilnumos
tik stovint ir žiūrint į sniegą