Šita pasaka dviem.
Pavargau nuo vilčių.
Noriu būti išvien, -
Labai laukt nekenčiu.
Tik kaprizas lemties
Su pradilusia skiaure
Semia lobius minties
Kaip iš tuščio į kiaurą.
Būt nenoriu kaip svečias, -
Noriu būt visada.
Sakai, poreikiai plečias?
Ne dabar. Nuo tada, ---------
------------------------------