morgų žetonai

nevalingai sugniaužiau juos rankoj
šerkšnas išsimušė sienom
susapnavo mane prostitutės benamiai ir gėjai
savo morgo žetonu papuošę jau nurengtą kūną.
nenumirt tarp savų kur iš kaulų skaptuoja kamėjas
chrizanteminiams liūdesio indams papuošti.
nevalingai. laisvai. vos tik vos tik sugniaužiau juos rankoj
kol delčia pasilenkus virš lango
balzamavimo darbus kantriai atliko.
sapnavau prostitutes benamius ir gėjus
pelenais atrajojantį lapkričio lauką
ir vienintelę žvakę tūkstančiui tirpstančių mūsų.
ir tada aš jais apsirengiau
sujudusios galvos galūnės ir kūnai
ataudais vinguriavo lyg blizgantis šarvas
šššnabždėdamas šššliauždamas šššniokšdamas. –
bet numirėliai rūbo į žemę nebloškia
ir neglaudžia gleivėtų beugnių nemokių
kreumatoriumų saunoms ir plėnių tyloms.
mylimasis pažinau tave tuokart iš naujo
užsilikusiais meilės etapais ties kūno žaizdom...
bet vis tiek: per ilgai. per arti. pernelyg tu su jais –
neišskalbsi jau nuodo iš tinstančių gyslų.