Rudens raudonų lapų nerimas (juodraštis)

Lyg ryškios kraujosruvos raudoni lapai
Ant žemės žaizdomis šalnos išdegintos.
Pasižvalgai erdvėn – tarsi kažkas išretinta,
Suvytinta, keistai sumažinta ar net ištrinta,
Išsunkta syvai gyvasties ir tyliai numarinta.
Gal tik labiau rudens auka raudoni lapai:
Lyg įžymiam išėjus vėliavos nuleistos.
Laukų kurčia stanga vienatvei išvešėjus
Šlapiom didžiulėm snaigėm ima skleistis.
Raudoni lapai – kraujas netyčia įlašėjęs
Nuo putino uogelės sniegenos mažon akin.
Sužvarbsta paukščių pėdos į sniegus įmynę
Baltą šaltį su skauduliu nutvilkančia ugnim.
Trinu rankas. Kaip atitrint tą gėlą su šalčiu
Širdin įdegintą. Kuo aptvarstyti skaudulį?..
Kaip tą kraujosruvą užgydyti ar numalšinti?
Sniegais, žvaigždėm, mėnulio aukso bintais?

Raudoni lapai lapkritį krauju įženklino
Rudens žaizda širdin ir šalčio nerimu,
Tarsi žvaigžde kakton giliai giliai įtrintu.
Sustojęs pamąstyk, kaip rimstantis gyvenimas
Šalna apstingsta žemės kraujo labirintuos.