Paieškok ir prikrauk
rieškutes man pernykščių,
sausų, ištuštėjusių
sraigių kiautelių.
Susiversiu lengvus,
kiek makabriškus
mago karolius.
Ant akmens juos paliksiu
raukšlėtai globėjai šamanei.
Ištrūnijusio ąžuolo drevę,
šnabždesiais ir medum užlipinsiu.
Ten paslėpsiu slapčiausiąjį norą.
Su tamsa ji atslinks,
klykaus paukščių balsais,
tarškins kiaukutais,
šoks ir likimą skaitys,
ugnimi ant vandens išrašytą.
Kai pavargs,
sumazgys man indėnišką
vaiko sapnelių gaudyklę.
Būtinai su raudonu ir mėlynu siūlu,
varno - vanago plunksnom
ir gegutės pūkais apkaišytą.
Metus burtą,
pažvelgs priekaištingai,
pirštu pagrūmos.
Aš iš karto suprasiu už ką.
Atleidimo maldausiu,
vienumos ir tylėjimo įžadus duosiu,
juodą kaltę
su smėliu nušveisiu,
devyniais vandenim nuskalausiu.
Rytui auštant,
ji man bausmę paskirs -
varnalėšos kibuką į plaukus.