****

****

Šypsena nuo tavo lūpų kaip drugelis
Nuskrenda tiesiai į manuosius delnus
Ir mintyse susipina takeliai,
Kuriais mes kopėm į aukščiausius kalnus.

                  ****

Prašau, sustok, akimirka žavinga.
Džuljeta ranką ištiesia Romeo.
Pakeiskim pabaigą poemos nelaimingą.
O gal geriausia pabaiga - tai trys taškeliai?

                  ****

Apsvaigę kaip Tristanas ir Izolda,
Bet ne nuo vyno - nuo minčių svajingų.
Poemų labirintais aš atbėgu
Dar kartą pasakyt, kad pasiilgau.

                  ****

Šypsena ant tavo lūpų kaip nektaras,
Vilioja jis tarsi medus bitelę.
Net jei norėčiau aš išskrist tarsi Ikaras,
Nukrisčiau tiesiai vėl į tavo žemę.