Du broliu

Kvailesni už kvailiausią pasaulio grieką
Du broliu išėjo klajoti.
Nuo jūros, vandenyno užsibrėžę tikslą-
Vienas kitu sunkujme neabejoti.
Giružėj du kelius aptiko broliai:
Vienas tarp žaliausių papartynų, krūmų,
Kitas - tarp pušelių tankumynų, šilo uogų.
Sukilo ginčas pas kvailuosius brolius,
Kur sukti, kuris kelias geresnias klajones žada.
Ar papartynai (pasak vieno, jie plaučiams nenaudingi),
Ar pušynai (pasak kito, jie tik musmirėms reikalingi).
Pakilo ginčas - pakilo vėjas
Iš šiaurės (jaučiamai) atėjęs.
Pakilo broliai kelt balsus
(Kad kas girdėtųsi per vėją),
O niekadėjas - šast maišyt lapus,
Kaip niekas dar nebuvo matęs ir girdėjęs.
Paklydo broliai viens nuo kito gal per kokią mylią
Kiek šūkavę, kiek rėkavę - nieks neišgirdę.

Klajoja ligi šiandien šie du broliu
Viens kito ieško, kad nuspręstų,
Kuriuo keliu ties kryžkele pasukt derėtų,
Kad nieks labai nuo to nenukentėtų.

Tad Tau, brangus skaitytojau, sakau maloniai,
Jei Tavo žinioj kažkur klajoja tie du broliai,
Pranešk man - įdomu žinoti,
Kaip kvailam sekasi po vieną klajoti.