silent era

likimo kvadratais
tavo žodžių minkštimu
buriu priešpilniui
apie šaltį, Meksiką, midijas, austres, luošą moterį grakščiomis garbanomis.
į sučiauptas Lillian Gish lūpas įklijuoju garsą,
nes, juk žinai,
tylenių erai mes per takūs.
tu - loginis-intuityvusis ekstravertas, pats sau papildinys, bespalvis tavo plaukas.



užtat akys
toskuriųniekadaneatspėsiu,
neišsiteksiu atkarpoje.
negaila man
nors
pramigau:
tave,
minčių nuoseklumą,
pustonius ant septintojo Atidės sūnaus rando.


per menkai gyvenau
per mažai dar klydau.