jokių stiklo barjerų
ir butaforijų jokių
nei garsas nei
tyla
tik aklos
akys byra
nuo veido nakties prašalaičio
nugula šerkšno
artefaktais ant šakos
atrodo vėl
pradedu girdėti:
miegantys satelitai,
balsai lyg per sienas
ir lapų krytis
ant stogų
monolitinių klėčių.