Žydrojo slėnio istorijos - 8

TREČIAS SKYRIUS,
kuriame susipažįstama su nematomaisiais, Borkui nutinka šis tas paslaptingo, o prie šauniosios skifų kompanijos prisijungia naujas narys


Mažosios Super-skifės norai neapsiribojo skrydžiu į Fidros planetą. Po keletos dienų Mju nusprendė aplankyti Slėpiningąjį mišką, kur gyvena nematomieji. Smalsieji jos draugai sutiko eiti kartu. Prisikrovę pilnas kuprines medmedžio uogų, skifai išsiruošė į naują kelionę.

Slėpiningasis miškas buvo į šiaurę nuo Žydrojo slėnio. Kad jį pasiektų, keliautojai turėjo pereiti tris pievas: Raudonąją, Baltąją ir Juodąją. Raudonoji pieva buvo tiesiai už Žydrojo slėnio. Joje šen bei ten augo daugybė braškių kupstelių, svyrančių didžiulėmis prisirpusiomis uogomis.

- Braškės! - suklykė Borkas, kai mažieji skifai priėjo pievą. Staiga jis pasijuto baisiai alkanas, o uogos atrodė labai viliojančios, ir skifas neatsispyrė pagundai keletą jų susigrūsti už žandų. Draugai ėmė juoktis.

- Tu galėtum nieko kito neveikti, tik valgyti, broleli, - tarė Mju.

- Taip jau yra, - atkirto Borkas.

Skifai patraukė tolyn. Žaliame danguje skraidė uvrai: dideli šeriuoti paukščiai ilgais kaklais. Jie kartkartėmis garsiai sukvykdavo, priversdami skifus krūptelėti.

- Man tie uvrai nesimpatiški, - pareiškė Ula, užvertus galvą viršun.

- Ar jie nevalgo mažų skifų? - atsargiai pasiteiravo Borkas, pilnais žandais žiaumodamas braškes ir žiūrėdamas į dangų.

Sulig tais žodžiais…


- - - - - - - - - -

Kaip tik šioje vietoje pasakojimas nutrūksta, o jo autorė, gudriai šypsodamasi, kreipiasi į skaitytojus: kas iš jūsų norėtų pabandyti užbaigti trečią skyrių? Sąlygos: skyrius savo stilistika negali pernelyg skirtis nuo likusios dalies, turi būti tęsiamas nuo ten, kur nutrūko, ir jo turinys turi sietis su pavadinimu.  Kiekvienas, sugalvojęs atitinkantį sąlygas tęsinį, gali jį skelbti šičia, "rašykuose", originaliuoju pavadinimu. Viskas! ;) Laisvė jūsų fantazijai!