last action hero
+5 balai kirvoboicai :)))
eikit sau, kaip patinka man čia:))
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-18 10:54
tiaps...
"kabkaba gėlės ne tik kvepėjo pelėsiais, bet ir buvo spygliuotos kas labai nepritinka prie pūkuotų skifų,.. kažkada kažkas buvo padaręs mažytį takelį ir dabar, nieko kito neliko, kaip pakėlus uodegas atsargiai tuo takeliu birbinti. Būtent birbinti, mat skifai kaip labai mėgstantys mojuot savo uodega, dabar buvo priversti jos nejudint,.. prie ko skifai pradeda po nosim birbt... - bir, bar, bar, bar, brimmmm,.. - atsargiai trijulė priėjo pievos vidurį,.. čia jie pamatė uvrą išsidrėbusį skersai takelio ir snaudžiantį po skanių kabakabinių pietų (ach štai kuo minta uvrai!) Superskifė - Mju jau nebijodama, ir kaip pirmoji vorelėje atsargiai timptelėjo uvrą už barzdos: - Ufsssšššssss! - nusigandęs pramerkė mėlyną akį ir pakėlė ilgėliausią kaklą uvras - aaa,.. čia jūs vaaaikai,.. ką čia veikiat? - einam į slėpiningąjį mišką - atsakė Borkas iš už Mju nugaros - gal galite trumpam pasitraukti nuo takelio?... Uvras tingiai persivertė ant šono ir pakėlė sparną: - ššsss... lyskit vaaaikai - Ula net užsimerkė praeidama paskutinė,.. - ačiū - pamojavo visi kartu jau pralindę, bet uvras jau virstelėjo aukštyn pilvu ir nebeatsakęs vėl neįtikėtinai greitai užmigo... Pievos gale, pagaliau pasimatė tankūs ir aukšti slėpiningojo miško medžiai..." Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-17 20:11
"Po pusvalandžio Mju jau suko lipnias juostas nuo Borko ir Ulos,..
- Ui!, Ois!, Ajau!,.. - aikčiojo pasveikusieji, ir braškės nebeatrodė tokios jau skanios. O priekyje dar laukia Baltoji pieva, kurioje pagal senelės Kheks pasakojimą galima sutikti paslaptingą elfa... Linksmai (beveik) pasišokinėdama trijulė priėjo pienių... tfu, ramunių (Ugly įtaka) lauką. Ramunės buvo didelės ir žemos žemos,.. kaip lelijos,.. net spygliuotasis ežikas kaip visada pasitraukė iš kelio, manydamas jog tai sniegas (kas skifų planetoje labai reta),.. Mju nebuvo ežikas kaip nebuvo nei Borkas su Ula, tad drąsiai patraukė skersai vis bandydami užkalbinti tarp jų šokinėjantį visai nepaslaptingąjį elfą. Šis turbūt net negalėjo sustoti, mat turėjo nepaprastai svarbų užsiėmimą - burti iš ramunių lis rytoj ar nelis. Ir kaip jam pavykdavo ant paskutinės ramunės, tai taip visada ir būdavo (beveik)... - Lis! nelis, nelis, nelis,.. - bandė Ula sumaišyti elfą,.. šis pyktelėjęs greit suglaudė savo smailias ausis ir vėl nėrė į ramunes... pagaliau be ypatingų nutikimų jie pasiekė ir juodos kaip smala juodųjų kabakaba gėlių kraštą... - feus... - šniurkštelėjo dar kiek paraudusia nosim Ula,.. - fus.. - pritarė ir Borkas,.. bet slėpingasis miškas buvo būtent už kabakaba pievos..." Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-16 18:59
va taip tat,.. aš baigiau kai iškviečiami gelbėtojai...
"Aukštai tam pačiam žaliame danguje netruko pasirodyti didelė skraidanti sofa,.. kaip jau tarnybinė transporto priemonė, tai ir su švysčiojančiu švyturėliu ir kniaukiančia sirena. Nusileidus šalia nelaimėlių skifų iššoka Hasel-Hofas raudonais šortais (akurat, kas žino supras kodėl) ir jo padėjėja, žavinga baltakailiė Mela-Mela... Jiems šis gelbėjimas nebe pirmas, tad neskubėdami Borką ir Ulą nuo galvos iki kojų apklijuoja tubalingos pleistru - priešnuodžiu (galbūt žiauroka ant pūkuotų padarėlių, bet tai vienintelė išeitis...) žaviai šyptelėjusi Mela-Mela liepia palaukti Mju pusvalandį ir tik tada išvynioti draugus. Hasel-Hofas net padovanoja sulankstomą kėdutę, kad netyčia ir Mju prie tų braškių neprisiliestų... Gelbėtojai išvyksta, o Borkas pasako: - hi!, dabar aš mumija... - o kas yra mumija? - domaujasi Ula. - nežinau, na gerai dabar aš tavęs nematau, tu manęs irgi, taigi, aš - nematomasis... - mes! - pataiso Ula ir abu įsikibę viens kitam į uodegas iš nuobodulio svirduliuoja apie Mju... - Ufs!,.. - atsidūsta Mju - tikrai nematomieji..." Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-16 14:13
ir cia ish braskiu islindo baisiai keista kompanija, neatrode nedraugishki, taciau vienas, su mokykliniu sasiuviniu po pazastimi ir nulauztu piestuku uz ausies, pripuole smarkiai mosuodamas letenomis - "Siulau siuo klausimu susaukti susirinkima - "Ar uvrai pavojingi maziems padareliams?"
- Mju, Borkas ir Ula ishpute akis, -Jus kas? - Mes? Hm. Atleiskite, neprisistaciau, as Snorkas, stai ta spalvas keicianti lengvabude butybe - Freken Snork, sis mazylis - Snifas, o cia - Trolis Mumis, dar su mumis ejo mazoji Mi, taciau ji kaip visada kazkur blashkosi drauge su Snusmumriku. - Labai malonu. - Ir mums malonu. - Kai pamateme jus einant pro braskiu lauka, ish kart pajutome dvasine gyminyste, svelniai suburkavo freken Snork ir staiga pasidare Geltona, lyg pavasarinis narcizas. Veliau mazieji padareliai vire sriuba ish vaisiu sulciu, o pargrizes Snusmumrikas pagrojo lupine armonikele "Ei zvereliai uodegeles dailiai suraitykit" cia ne tik pradzia nuo taves pasiskolinau, bet ir gala... irgi pasiskolinau -)) Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 23:27
(aš irgi sukau galvą, kur man tas haselhofas girdėtas... :))))
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 23:20
vau, jėga, super!! dar, dar!!! ::)))) ai tai Kirvoboica! :]
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 22:58
haselhofas taij che tas kur gialbietuojoo serijalia su rawduonaijs shuortaijs?:)))))
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 21:26
apie tubalingas trečioj daly,..
"taigis, nepasisekė mažiesiems skifams,.. didelė nosis anaiptol nebuvo didelė puošmena,.. Mju pasisekė ji braškių nespėjo paliest,.. tad skubiai išsitraukė tomobilų leptefoną ir nutildžius Ulą surinko skubios pagalbos numerį: nulis, nulis, septyni... - Lio lio!, greičiau padėkite!,.. raudonojoj pievoj mano broliui ir draugei nuo braškių nosys baisiausios užaugo... Atsiliepė budintysis skifas; Hasel-hofas (nieks nė neįtarė kodėl jo toks keistas ir ilgas vardas): - klausom, klausom,.. aišku,.. jau skrendam, niekur neikit, laukit... Borkas klestelėjo ant braškių ir liūdnai pasakė Ulai: - Va dabar mamos ir tėčiai mūsų nebepažins, kaip mes jiems pasirodysim tokie?.." Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 17:16
Hm,..
Sulig tais žodžiais vienas uvras smigo žemyn,.. o Ula sukliko: “Borkai! saugokis!” bet braškės buvo didelios ir skanios, tad Borkas dydvyriškai atstatė savo pūkuotą pilvelį (krūtinę) ir nė nemanė pasitraukti... Ula iš baimės užsidengė letenėlėmis veidą o Mju čiupusi didelę šaką puolė gelbėt brolio... Uvras nemėgo braškių,.. bet ir skifai nebuvo jo maistas,.. jis nusileido ir ištiesęs ilgą kaklą sušnypštė: “nebijokit vaikai, aš nieko nedarysiu... noriu tik perspėt, kad šitoj laukymėj braškės nepaprastos... kas suvalgo tam užauga didelė nosis...” “oi!” - sugriebė Mju savo mažytę pūkuotą nosytę... O Borkas jau vėpsojo nustebęs į savo didelę kaip dvi tubalingos nosį... “hi!” - juoktelėjo jau nebebijanti Ula, ir čia pat paleido dūdas - josios nosis ką tik patapo ne ką prastesnė nei Borko... Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 01:30
jei nueisit į eime.ten.lt, tai pamatysit skifą, ir paskui neaiškinkit, kad čia ne pasaka lialiams :}
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-15 00:01
"...staiga lyg is niekur materializavosi piktas baubas ir visus sede. THE END" :))))))))))
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |