Ką tik perskaičiau dar kartelį šį tamstos eilių, galiu pasakyti, kad dabar man jis labiau. Mąstau, kad vis labiau skaitymai man tampa subjektyvesni: viskas priklauso nuo pačios jausmų ir noro suprasti, pajausti. Pamenu, aną kartą beskaitant vietomis blaškiaus, rodės, mintys nedera. O dabar skaitau ir galvoju: kaip čia taip gražiai viskas "plaukia" iš ankstesnių minčių? Net pačiai keista. Uhu. [šniurkšt]
Oh, man itin patiko pirmoji strofa. :} Labai labai. Toks siltas, naturalus, nuosirdus pazadas. Yra atskiru vietu, kurios itin grazios. Pati visuma taip pat nebloga. Mintis, vystymas, gal tik vietom truputi per daug supinta. Skaitytojui sunkiau suvokt, nei paciam tai, ka norit pasakyt. ;}
Alksnio žiema gražu, nors nežinia, ar pagrįsta.
3-a strofa faina (daina ginama kaip, pvz., diplominis/disertacija? ;)). Įdomiai su tom bangom, bet nepagaunu priežasties, kodėl skersinės trukdo. :)