Namai

Aš pareinu šiltais laukais,
Kurie saulės kaitroj žolynais kvepia,
Ir kai lėtai žengiu basa,
Jaučiu, kaip skleidžiasi tyla.
Vėl sugrįžtu baltais takais,
Kurie manus žingsnius pažįsta:
Jų balto smėlio atminty
Mano pėdsakai balti.
Ir kai sugrįšiu aš į jaukius namus
Ir plieno rūbą nusimesiu,
Į mane pažvelgs mylinčiu žvilgsniu
Mano motina giria.
Ir kai liepsnos toli palikti laužai
Netikrų, beprasmių žodžių,
Vėl ištrūks į laisvę mintys lyg vergai,
Nusimetusios jų grandines.