Svaja apie jūrą...

Seniai svajoju aš laume pavirsti
Kai gintarinė saulė vakaruos nurieda
Galbūt galėčiau kopų šnabždesį išgirsti
Išvyst kaip jūroj skleidžias krištolinis žiedas

Regėti, kaip krante melsva undinė
Gelsvas kasas išpynus snaudžia
Ir melsvajai dangaus žydrynei
Naktis vėl tamsų nuometą nuaudžia

Pajusti, kaip žolynai kopose nuščiūva
Širdy suvokt žuvėdrų klyksmą graudų
O mėlyna galybė subanguoja, srūva
Tarsi Jūratė bangose Kastyčio rauda

Bet sužėrės krante sidabro gėlės
O saulė danguje peizažą nutapys
Ir man maži pūkiniai debesėliai
Pabusk iš sapno, laume, - pasakys



Jį sukūriau kai mokiausi 7 klasėj... tai vat ir vertinkit ne kaip 22 metų studentės, o kaip mokinukės kūrybą:)