turbūt k

k

tas Draugas įsirėmino į kostiumą
keliskart suriko ir tapo baliaus karalius

jo vangios akys pjovė smuikus
gludo į marmurines Kalipsės kojas

nes meilė pabėgo ta širdėlė pabėgo
palikusi žiurkės krebždesį lovoj

Helas! Que reste-t-il quand on s’es  reveille? *
klausė jis draugo Žako nes pats buvo toksai

Encor encor! **
nes Žako visi atsakymai prasidėdavo romu
ir pasibaigdavo kažkur ties stuburo
slanksteliais surakinta atgaila


kk

rytas sukliko kibirais – tarnaitės pakirdo
galvojo nubudęs tas Draugas

ir užpjovė tą rytą jo pirštus
išgeltę auksu širšių dūzgesiai

bet tas nesvarbu nes jau dabar
karštligė nepaminė jo vardo


kkk

tyla ėmė kvepėti agrastų žiedais




* Deja! Ką gi belieka daryti atsibudus?
** Dar dar!