Pastelinis ruduo baltose erdvėse (juodraštis)

nublanksta sodo lapų raizginiai
tarsi delnuos pravirktų variokai
žolės kilimas nurudęs pilkšvėja
ruduo rausvai rusvai tapo peizažus
šviesėja kasdien dangaus platuma
lyg sugauta žuvis ant lyno švysčioja
nurimo siautulingi vandens verpetai
upės vaga aptingo rudens sapnu
jos srovė bučiuojasi su lietumi
minties ir jausmo rudens paletėj
teškenančiu ritmu rašo gyvenimą
tyška ruduo į auksaspalves balas
pastelę paliejęs sutviskėti saulėje
paskutine blyškia šiluma mėgautis
išbadėjusiam bekraujam uodui
lyg kasdien senstančiam artimui
linkstančiam į skeletėjančią nebūtį
skaidrėjant pasteliniam lengvumui
begalybės baltose erdvėse su rudeniu
auksu
žilpinant
į akis