Lipo ant tvoros.
Du mieli ir trečias
Jis,
kuris, suvėlė
vilnas iš
pasakų,
kuriomis visi tikėjo, tik
ne karaliaus pasiuntinys,
išplovęs ežerų dugnus,
kad maudytis galėtų
ir jūreiviai,
tikėję, bet pamiršę
žemišką gyvenimą.
Ant uolos.
Ten, kur dangų įsivaizdavo ji-
pelenė
Nerianti man mintis.