plieninėm plunksnom, kažkam širdį kutena.
meluoja kažkam, seka pasaką seną.
o kažkas jau negyvas, mylėt nebemoka.
taip liūdna, kad gali mirti iš juoko.
o man pirma ir paskutinės eilutės visai nieko, lyginant su likusiom dviem. dvi priešpriešos -pradžioj ir pabaigoj - jei taip autoriaus suplanuota, kodel gi ne.