Rašyk
Eilės (72555)
Fantastika (2178)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2466)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 159 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dykuma.
Tykuma.
Anei tamsiausios žolelės.
Anei niūriausios mintelės.

Ją skrodžia piligrimas.
Skardžiais, gevenimo upelių išraižytais žodžiais,
dykumą vagojančių kanjonų krantais,
tykumą drumsčiančiais sielos šauksmais:

-Aklieji!
jus apakinusi saulė eis ten, iš kur ir atėjo.
Į ten, kur visą naktį laukta, pagaliau patekėjo.
Ir akimirkai nusidažė jūsų tykuma.
Kaustantį šaltį pakeitė kaitri liepsna.

Vėl šalta, vėl kartu
drebėdami laukiate aušros.
Tik kvailiai! Tikra saulė neteka ten, kur krenta...

Eikit, šliaužkit savo šviesos taku
Iš giliausių tykumos kampų.
O ryte ir vėl patekėsiu.
Teisiu dar vieną dieną ir priminsiu,
Kad patys save nuvylėt.
2007-10-25 20:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-03-22 20:17
gunta
kokia graži ir poetiška alegorija- man tikrai skaityti buvo labai įdomu. +5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-25 22:18
ž
ž
keistas, man pasirodė piktas ir piktas be pagrindo :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-25 22:00
boom boom
Net gėda prisipažint, kad pirmą kartą girdžiu žodį tykuma. O rašymo stilius man šiek tiek priminė J. Erlicką
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-25 21:45
Svali
savotiškas,patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-25 20:37
Shantali
mielas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą