Kiek… (juodraštis)

Kiek žmogaus, kiek žvėries,
Kiek nuogumo, kiek slaptybės
Įausta į tavo esybę. Nesakyk,
Kad geriausias, tyriausias esi,
Kad diena lyg aušra apsilanko
Šviesi ir junti savo aurą aukštai
Debesy tarsi vaivos krištolo
Lanką. Ar šviesūs sapnai
Naktimis tave vienišą lanko?
Kiek to kevalo kieto tavy
Dar išliko, kurio perlaužt
Kitiems nepavyks, nors esi
Tartum švino kulka ar aitri
Ašaka, nepraryta burnoj
Svetimų, artimų ar veltėdžių.
Kai aplanko tave karčios bėdos,
Kaip laikais. Ar svyruoji balne,
Ar pajuosti lyg perpuvęs pėdas,
Ar palieki lyg perlas delne?