Žvirblių turgus (juodraštis)

Svirpčioja, čirška, tarška,
Čerškia žilvičio krūmas –
Tariasi turgaus prekeiviai
Rudenėlio spalvas išparduoti:
Čirik čirik! Galvok, ką darai,
Kad liktų medžių apdarai.
Čirik čirik! Pagalvok gerai!
Tariasi, pykstasi, derasi.
Geltona – visų brangiausia:
Saulės auksu mokės ir pridės
Dar kokių magaryčių, kad ir
Kaštonų šviesos atminimą
Iš pavasario saulės tekėjimo
Su beržo sulos svaigumu.
Žalios neparduos, kad budėtų
Pavasario žalzganos viltys
Per ilgą žiemužę ir šildytų –
Apibarstys žiemos miltais,
Smaragdais žvaigždžių apipils,
Kai spustels šaltukas stipriau.
Linksta šakelės dėl raudonos –
Derasi, nesusidera, kur dės
Klevo vario raudonį didingą
Po klastūnės šalnos teptuko
Tokio ryškaus, įdeginančio
Širdies skausmu paryčiui,
Kai nuščiuvęs pavargęs ruduo
Lūkuriuoja žiemos įmantrybių.

Linkčioja pilkšvas žilvitis,
Ištveria šurmulį turgaus,
Užmiršusio ko susiginčijo,
Čerška ko, klega ir derasi…
Pirklys tipena link krūmo…
Šnaru šnaru… čirrrrrrrrrrrrrr...