dainuoja, vėjas už lango
krutinėj, sustingęs akmuo
gražinu dievui, dovaną brangią
atėjo, paskutinis ruduo
balta gulbė sušalo
ar sušildys jai kas sparnus?
per mažai pasauly dar melo
kažkur vaikšto, negyvas žmogus
glamonėju savąjį skausmą
bučiuoju kančios akis
gyventi ir mirti neverta
švelniai, glosto veidą naktis...