Dar (juodraštis)

Dar neišgerta, kas tik man priklauso
Lig paskutinio girto lašo.
Dar naktimis į kurčią ausį
Šnopuoja dūstantys miražai.
Šaltoj juodybėj kaukteli šuva:
Užlūžta tamsoje verkimas
Ir tįsta mintys lyg medus kory,
Užlipdę žodžio amžiną laukimą,
Tikėjimą, kad kažkada pareis
Visi man artimi, tylon išėję.
Brazdens dar vėjas praviras duris,
Aš netikėtai liksiu įtikėjus,
Kad lašas tas dar kliuksi taurėje,
Kuri nukritusi į smiltį subyrėjo…

Viltis skaičiuoja mintys erdvėje –
Kraujuoja lašas, taurėj sužėrėjęs.