Aš apie mirtį nieko nežinau

Aš apie mirtį nieko nežinau. Kažkas kalbėjo - skauda.
Ir nieko dar nespėjau sužinot apie gyvenimą.
Bet gyvenu, kaip jūs visi ir mirti, kaip visi – bijau,
Kol mano duobkasiai, kol kas, už kito vėlę geria.
Kol išveža ar išneša kitus palaidoti į kiparisais
Apsodintas kapines, kur kovai nesuka lizdų,
Kur mintys mirusių išeina pilnaties pagerti naktimis.
Aš gyvenu už tuos, kurie išėję, kurie ateis, kurie
Šalia nejaukiai muistos, tarsi mokėdamas neišmokėtą skolą.
Ir kartais apie mirtį neskausmingai pasvajoju. Gal būt
Todėl, kad apie ją, aš nieko tikra nežinau?