Potvynis

Sušukuok lietumi šiąnakt gimusį vaiką -
Mano tarpduriuos plėšosi dūstančios žuvys.
Už akis - net gražias - čia daugiau nebelaiko -
Nekvėpuojančius veja šalin. Kas nežuvęs,

Tam žaizdas apibarsto druska, kai pasninga,
Kai atleidžia - pritrupina stiklo į duoną.
Neieškok (net tamsoj!), ar kas nors čia prasminga -
Pasiimk, kiek gali, o jei ne - tiek, kiek duoda,

Nes grąžinti turbūt nereikės - juk išbūrė -
Čia dar vakar krauju sumokėta už naktį.
Į krūtinę sugėrę po mirtiną dūrį
Einam skęstančio miesto padegti.