Griaustinis į gabalus plėšys tave.
Drengs lietūs negėriu. Į širdį ir žemę.
Praeisi kaip laikas miesto gatve,
Kur viskas ir niekas nebūtį lemia.
Bus duonos. Nemeilės kiek duonos bus.
Ir vakaras ilgas spengs nuo tylos.
Ir lapkričiai žers priekaištingai lapus.
Ir balsas nežinomas lemtį bylos.
Jei nori dar eik. Prisikelk. Ir maldauk.
Malda nepridės, neatims be saiko.
Juk atrodys, kažkam, kad atidavė daug.
O tau - amžinai - pritrūkdavo laiko.