Mano moterys visos išėjo.

Mano moterys visos išėjo,
Kaip kareiviai išeina į karą.
Lyg viltis be vilties vėl sugrįžti,
Kaip išeis dar ir tos kurios liko.

Ir nėra čia pas ką pasiguosti,
Kad esi šiam gyvenime vienas.
Tartum laikrodis mušantis tylą,
Pakabintas kampe be likimo.

Tartum du mėlynakiai delfinai,
Atskirti vandenynų gelmyne.
Aš jau negeriu vyno už meilę,
Kurioje mes visi pasiklydom.

Jūsų nuotraukos tartum lapeliai,
Tyliai gelsta iš seno albumo.
Kaip mintis aluje paskandinta,
Apie savo vienatvę iš ryto.

Kaip tiesa jog neliko jau laiko,
Ir nereikia – o kam prisiminti.
Kiek „lik sveikas“ jau buvo ištarta,
Ir kiek „labas“ dar bus pasakyta.