Aurimas (3) „Prigimtis dažniausiai nugali“

„Prigimtis dažniausiai nugali“

Ketvirtadienis, 8. 59

Šiandien bus ypatinga diena, nes vakare bus susitikimas su Gretos tėvais. Pakvietimas buvo netikėtas iš jos pusės, juk nedaug laiko praėjo nuo mūsų pažinties. Įdomu, kaip ji mane pristatys. Galėjau atsisakyti, surasti banalią priežastį, kaip turiu neatidėliotinų reikalų pas savo tėvus arba jau suplanuotas pokerio pasisėdėjimas pas draugą, bet taip smalsu sužinoti jos  vaikystę, prisiklausyti  tėvų istorijų apie ją.

Sužinojau, kad jos tėvas yra medžiotojas, o mama turi gėlių sodą, tad per pietus reikės nubėgti į parduotuves ir rasti gerą medžioklinį peilį ir kokią gėlę vazone. Susimąstau, kad  gero vyruko įvaizdis gali mane nuvesti pernelyg tolyn į santykius su Greta, bet taip malonu matyti kokia ji vėl laiminga ir baigia užmiršti išsiskyrimą.

Šeštadienis, 9. 59

Rytinė kava leidžia atsibusti iš miego, gaila tik kad kai kurie žmonės negali išgerti kokio nors gėrimo ir atsibusti iš meilės pančių. Vis pagalvoju apie Laurą, apie buvusią merginą, įdomu ką ji veikią ir kaip jai sekasi. Gavau nuo jos laišką -i atvažiuoja šiandien visai savaitei. Pasiilgau. Susimąstau, kas būtų jei nusileisčiau savo principams, mesčiau viską ir skrisčiau kartu su ją ten, kur mane nieks nelaukia, išskyrus ja.

Šeštadienio pietus

Sulaukiu skambutį iš Gretos, jos balsas drebantis ir jaučiu, kad jos ašaros rieda skruostais. Paprašė susitikti. Paskutinį kartą, kai man taip mergina skambino, priežastis buvo jos miręs mylimas šuniukas.
Naujiena buvo nei tai siaubinga, nei tai juokinga. Ji pranešė, kad ji laukiasi. Tik nežino kas tas kaltininkas. Papasakojo, kad buvo viename kaukių baliuje, ten susipažino su vienu iš dalyvių ir .. vakaras buvo nuostabus. Tik jo nepažįsta, nei turi mobilaus jo numerį, nei žino vardo.  Dabar ji nežino ką daryti, juk tokia kvaila situacija. Tiesa sakant, ir aš pats nežinau. Aborto galimybė ji iškart atmetė. O ką aš? Niekada nemėgau griauti praeitį, ypač kai ji buvo nuostabi. Bet ir palikti aš jos irgi negalėjau, palikti tokioje nežinioje, vėl ji įgrimztų į vienatvę, o dar vaikas.

Sekmadienio rytas

Vis prisimenu Gretos apkabinimą ir bučinį, ji buvo nors kiek laiminga, kad aš ją nepalikau tokioje situacijoje. Iš Lauros sulaukiau sms‘ą „Nekantrauju su tavim susitikti, mums reikia pasikalbėti. Pasiilgau tavęs“.

Nors Dievas irgi mėgsta žaisti su kauliukais, bet paprastam žmogui kartais būna sunku įtakoti kitų žmonių likimus, nors šioks toks malonumas yra.

Metu moneta. Laurai parašau, kad praeities nepakeisim, palinkėjau laimingo gyvenimo ir, kad ji mažiau gautų tokių žinučių iš vaikinų.
Išgeriu likusią kavą, ši kartą ji buvo pernelyg karti, bet gyvenimas ar žaidimas tęsiasi. Šiandien vėl vakare susitiksiu su Greta ir galėsiu padėti savo ranką ant jos pilvo, čia pradės augti mažas padarėlis, kuris turės mano kraujo.