Aš tik prasidėjau, --
kai gervuogių lūpos ir moterų akys
klaidino laivus, stūmė į jūrą, o
grįžusius meldė pabūti ilgiau.
Aš vos užsimegzti tespėjau,
kol vyrai prieš tylinčias kojas
svariais argumentais sugulę,
irklus susidėję ieškojo amžių
ramybės.
Manęs dar nėra, tačiau aš tvirtai
prasidėjus, kol dar ne tamsu --
žvejys man ne tėvas, valtis man
didelis laivas, o tėvas žvejot nė
nemėgsta.