anapus

suskamba pilkas vanduo dubeny
sudiržta bangom
išsitrina bruožai
rūdija kampai
visa tai palikta ten

šitai tau iškalba paukščiai
veiduos pasiklystančios akys
sakys
esi per toli

praslysta tik nuogirdų datos
ir vartos ir vartos
žaislai patvory
kraujuoja ugnijančios
žaizdos žaizdrai

bažnyčių stogai išmuša stovinį laiką
tai parašyta ant delno
ant kalno ant gūbrio
akies lopinėlio
išsitrina blėsta išvandenija

pamažu išvaduojamos rankos iš kūno
ir mirtys odą vaduoja
protarpiais būna
kad dingsta šviesa
iš dienos ir akys juoduoja