(ne)pažįstamajam

Tavęs jau nebematysiu,
Taip daug geriau, žinai,
Kai krenta malūnsparniai
Ir retsykiais bombos,
O aš tik pradžiamokslė ragana
Tavęs nepasaugosiu.

Kai pėdom liečiu tavo kojas
Ir rytas jau kutena nugarą,
Pirmą kartą matau
Kaip pabundi ir šypsaisi
Dieviškai šypsaisi.
[Tavęs jau nebematysiu]


Ir ramiai stebėsiu žinias,
Apžvalgas, klausysiu radijo,
Nes jei ir numirtum,
Kaip kad maniesiems nutinka,
Sakysiu, na ir kas,
Aš jo nepažinojau,
Nepažinojau net.