Iš ciklo „Krūtys“

* * *
Prikepusios
prie šonkaulių,
paleistos pelenais
per Osvensimo
kaminą, vėl sugrįžo...
Granite įamžintos,
prausiamos lietaus,
duria tau į sąmonę.


* * *
Dygsnelis po dygsnelio-
šimtai kryželių...
Rausva šviesiau, kiek tamsiau...
Šešėlis ir saulės spindulėlis įsiūtas
draugėn. Įrėmintos pūpso.
Bučiuotum jei būtų gyvos?

* * *
Niekieno nematytos,
išaukštintos, šventos...
Klūpojo ir klūpos milijonai
kenčiančių varguos, kurios
nuodėmių Atpirkėją maitino.