Jūs nežinote

Nikita rašė laiška sau. Kastis dirbdamas pirmą savaite pašte, leido sau jį perskaityti.
Jis buvo sukrėstas to ką perskaitė:
Jūs tikrai nežinote, ką reiškia gale važiuoti su penkiais šovinistais...
Išpradžiu aš žinojau kur kieko rankos, bet pakui aš jau nebepajėgiau atsispirti... Viena ranka buvo man už džinsų, kita už liemenėlės... Jūs nežinote ką reiškia, kai įeini į neveikiančia kavinė, o ten sėdi trys Tavo buvę...
Dar dabar panenu tą žvilgsnį, jų visų trijų... Toks šaltas, kaip mamos, ka pareini parūkius...
Neapkenčiu to jausmo kai išduodi draugę, bučiuodamasi su jai patinkančiu vaikinu. Mano sieloje vėl pabudo  fatliškoji, ir aš nekenčiu to jausmo.
Jūs nežinote ką reiškia prisiminti savo pirmąją ir aišku nelaimingą meilę. Kai žiūri į vaikiną kurį atai pirmą kart gyvenime, ir matai. Jį, Tomą kuris paliko gilią duobę Tavo širdyje.
Jūs nežinote ką reiškia grįšti namo vienai, o visiem meluoti, kad mama namie..
Man nepatinka visiem meluoti, bet man jau nusibodo visiem aiškinti, kad mam ir tėvas mirė auto avarijoje, bet juk Jūs nežnote kas yra grūdamas gailestis...
Aš žinau, kad visi manęs nekenčia už mano fatališkumą, bet juk ylos maiše nepaslėpsi..
Dabar aš kaip visada grįžau namo viena (gal taip ir geriau), ir mano ego drąskosi norėdamas išlysti ir rėžti antausį man, per mano gražų „snukį“. Bet aš turiu galios, aš galiu apsiginti, kaip kažkas sakė.
Nekenčiu savęs ir tiek...
Laiškas buvo nebaigtas, ir vaikinas leido sau jį užbaigti. Pabaiga buvo tokia:
„Bet visą tai melas“.