Iš ciklo „Krūtys“

* * *
Angeliškai
nekaltos,
rasotai tyros,
dar aklos
kūdikio krūtys
miega be svajonių.

* * *
Vos kilstelėjusios
smailas nosiukes,
jaunai baikščios,
naiviai kuklios
it kalnų avelės,
svajonėse braidančios...


* * *
Ryto švitės
nupliekstos
jos tingiai
užsimiegojusios.
Įsidienojus
linksmai
šokčioja lauk,
vakarėjant
ilgisi tavo lūpų .


* * *
Speneliai
avietėlėm
nusirpę
mėnesionoje;
tarp tavo
vyriškų
pirštų - kekės
moters krūtų.

      * * *
Apsunkusios
nuo pieno
svyra it
pernokusios
kriaušės
senelės sode
link kūdikio.

* * *
Liepsnojančiam
marmuro biustui
ankšta raudonoje
šviesoje. Tik monetos
žvangėjimui atsiduoda
                              gašlios
prostitutės krūtys.

* * *
Per vienatvės
langą išmintingai
žiūri į ąslą lyg
džiovintos slyvos -
šimtametės krūtys.
„Pailsome, bet
dar ne laikas... „