Tu su vyskupu

Vyskupas tyli
sukas vanduo
arbūzų sėklos
  nebylios
ir neprivers kalbėti piemuo,
  neprivers.

  Neprivers kalbėti ir protas,
kurio puoduose įsčios
  kuris laikinas, rankas tiesia
dangčius užšautus judina

Mano sielos vyskupas, kas mano
  vadas,
kas tyli nebyliai
padus man beeinant žvyrkeliais
  savo kampuotom akim bado

Visą girdi, visą mato.

    Tada mačiau ir tave
    supynėse
    girtą, svajingą, negyvą,
  „mano pasauly gyvybė
    nekokia perspektyva“ - sakai
  kam tai iš tolo, gal medžiams
  (su kuriais net aš bendrauti
      jau nebeturiu noro), gal
  kregždėms, sparnais apšiktais
    danguje buriančioms,
  o gal ne -
      gal pastebėjai, matei,
  gal užuodei už kampų
    stovintį,
  galbūt tu vyskupui mano sakei.


  Senis šykštus
nuo žvejybos savo profesijos
žaliai rudais pirštais piešia
  vaizdus man
tačiau ne tave, kad ir
  kūną tą patį,
  tačiau ne tave,
varlės kojos, galva

*

Abortas šiandiena per radiją eina
  svajingom dainom
prievartauja ir prievartauja
  o per priedainį kiekvieną -
  abortas

*

Atėjo gimtadienis (ne vyskupo - mano)
žvakidės gitaros ir tortas
gimtadienius švenčiu aš nuo seno
  patinka man tylūs
  kardai suremti
ir prisiminti patinka tave
    tarpdury.