...the third one...

...čia mūsų begalinės tuštybės pabaiga...bent jau kolkas...


“…aukštyn žemyn…aukštyn žemyn…švelnios jo rankos…daili žalia supynė…dvidešimt metų…nutysusios medžių šakos…kraujo klanas…ne..aukštyn žemyn…aukštyn žemyn…meili prisilietimai…ošiantys medžiai…mašinų burzgimas…netoli parko…kruvinas pelis užpuoliko rankoje… peilis užpuoliko rankoje…ne…ilgi pasivaikščiojimai žvaigždėtom naltim…mano nuotrauka jo piniginėje…skambutis iš morgo…ne..mano numeris kitoje pusėje…skambučiai vidury nakties…meilūs šnibždėjimai….juodi drabužiai..kodėl?…durtinė žaizda..vidinis kraujavimas…mirtis…ne… …balta suknelė spintoje… vestuvinė… turbūt… užuojautos… ne…tyros mėlynos akys…juoda gili duobė…ne…ne…ne…ne…ne..”
- - -
“...ir aš juos gydžiau?...kodėl negaliu pagydyti savęs?..kaip kvaila..ir už kokias nuodėmes aš juos čia uždarydavau...už kokias nuodėmes aš juos čia uždariau?...koks absurdas”, koks absurdas?...koks absurdas...aš verkiu...aš verkiu...dėl jų...bus daugiau žodžių...mano nuosprendžiuose...aš Kristus...pasmerktas už jų nuodėmes..už jų norus, svajones iš gyvenimus...nuodėmes?....juokingai kalbu...cha...ar galima aš nusijuoksiu?...cha..o kam man juktis, kai aplinkui tiek paklaikusių veidų?...bet vis gi...cha cha cha...dar viena nuodėmė...dar ilgesnis sveikimo laikotarpis....kraupu...mačiau daug tokių veidų ten...minioje...aš buvau šventas Petras, pametęs raktus....o kodel aš čia...kodėl?...galima aš dar nusijuoksiu?...cha cha cha...viena mažiau, ar daugiau...kieno man pasiklausti...diag...diag...diagnozės?....cha cha cha...”
- - -
“...kodėl jie sako, kad visi čia nelaimingi?...juk čia pilna paklaikusio juoko...o kuo jis skiriasi?...niekuo...todėl aš niekada nesijuokiu...bijau būti pajuoktas ir psirodyti banalus...savo tuščiu ir beprasmiu juoku...cha cha cha..ir vel pratrūkau...reikia tvardytis...juokingai skamba kažkoks pamirštas juokas, jokios prasmės....gyventi, nes mes nežinome kam gyvename...kažkas mus sapnuoja, arba mes sapnuojame patys save...valdomi liguistai ir nesuprantame....kodėl juokiamės...iš kitų ir iš savęs..po to gailimės, kad kažką pasakėme ne taip...arba mūsų manymu per daug gerai...arba protingai...bijom būti pavadintais protingais...arba kvailais...slepiamės minoje, tikėdamiesi, kad būsime išganyti...savo sapnuose...regime tai ko negalime padaryti...sapnuojame sapnuodami...cha cha....“tvardykis”...visas gyvenima kažkur slėpiausi, kažka niekinau, tik ne viešai, kažka mylėjau, tik tyliai...kažko garsiai nepasakiau..cha...vieną kartą galima...gražiai, netgi sarkastiškai skamba...tinka prie visko...prie išganymo (ir) tylos...miela ir malonu...”
- - - - - - -
“Nuo birželio penkioliktos dienos numatomas etatų mažinimas, pirmenybė teikiama neseniai įsidarbinusiems ir pensininkams.”
- - - - - - -
“...Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pukuotuką..kaip gražiai skamba...Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką...nustoti tikėti....Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką.. Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką....gasdinti vaikus...Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... kaip gražiai skamba...Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką.... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką... Knysliukas suvalgė Mikę Pūkuotuką...gera valgyti savo draugus...”
- - -
“...šlept šlept šlept...šlept šlept, nes aš su šlepetėmis...per sieną...per lubas per kitą sieną...šešios sienos...įskaitant lubas ir grindis...kaip pavadinti figūrą, kurioje esu patalpintas.....man primena... “stačiakampis gretasienis” – dar dabar atsimenu matematikos pamoką...man jis primena mano namus...batų dėžę....lėlių įpakavimą, degtukų dežutę, tik labai didelę...čia gali kilti gaisras...ir sudegs mano batų dėžė...joje laikydavau viską kas slapčiausia...saldainius, nugriebtus parduotuvėje...mama neleido ju valgyti...akmenukus rastus kieme...blizgančius popierėlius...viską, ką jie būtų išmetę arba sudeginę....nelemta degtukų dėžutė...ji man neša pražūtį..aš susideginsiu pats to nenorėdamas...kitų pageidavimu atiduoti nesavus...kančia...malonūs šiurpuliukai nueidavo dedant juos i kišenę...saldi kančia...po to valgant...pelenų krūva už kurią niekas nemokės...net popieriukas buvo saldus...pelenų krūva...o gal sauja?..”
- - -
“...pamiršau, ką reiškia kalbėtis su žmonemis...žmonėmis?...visada jų vengiau, o dabar pasiilgstu?...gal man tikrai mišosi protas?...cha cha cha...seniai čia gyvenu...bendrabutis su visais patogumais...tik kambarinės kiek grubokos ir ta balta apranga man nekeltų susižavėjimo...ir pasitikėjimo...balta spalva ...apgavikė ...apgaulė.. ..vestuvių metu...balta nuotakos suknelė...”
- - -
“..šiandien radau Dievą savo sriuboje...kurią valgiau...dabar Jis mano dantyse...todėl Šventas mano įkandimas...einu ir šventinu tuos, kurie negirdi mano žodžio...taip, aš fanatikas...bet čia mane girdi...ir aš girdžiu save...jie manimi tiki, nes nemoka tikėti savimi..čia aš dalis Dievo...čia aš viskas, bet niekas...elgeta Karaliaus rūbais...nevaisinga moteris, norinti pagimdyti antrąjį Jezų Kristų...teatleidžia man dievas...”
- - -
“...mano maža smėlio pilis...kaip laimingas būdamas aš ją stačiau...kaip mano akys galėjo džiaugtis savo darbu...dabar džiaugiuosi šitomis sienomis, nes nieko kito nelieka...labai linksma...ir labai liūdna...tragiškai gera...džiaugtis kitų pastatytais baldais, sienomis, langais...valytais prieš šimtmeti arba daugiau...ne man spręsti ar jie švarūs...ar aš sveikas yra tokių, kurie labiau žino kas man tinka...kaip mažam vaikui, kuris “dar nieko nesupranta”...nesuprantame mes kitų supratimo vaidindami visagalius ir nemirtingus...savo pačių tuštumu...mes bevardžiai savo pačių tvariniai...kylame vis žemiau ir žemiau, kol galiausiai visai nebemokame skristi...visiškai nereikalingi, kap sparnai besparniam paukščiui...kaip muzika kurčiam ir nesuprantančiam man...kaip žmonės numirėliui giliai po žeme...kam vardinti, kai ir taip viskas aišku...aišku?..”
- - - - - - -
17. Patalpos turi būti gerai vėdinamos.
12. Pacientai apžiūrimi po vieną eilės tvarka.
25. Rūkoma tik tam pritaikytose patalpose.
- - - - - - -
“...jis atvažiuoja...plodamas rankomis...kvaila sypsena........nešdamas ant rankų dievo avinėlį, kuris bus paaukotas.....tai vienas iš mūsų.......................”