Emigranto daina

Manęs tu neklausk,
ar grįšiu čionai.
Virš mūsų dangaus
neramūs sapnai.
Iš mūsų dangaus,
lietus kaip strėlė,
į širdį žmogaus,
į žiedą gėlės...
Dar kvepia miškai,
nupjautu medžiu,
kvepėtų labai
sodriu žalumu...
Neklauski kodėl,
ar grįšiu? - tyliu.
Aš vienas ir vėl,
namų neturiu.
Ar grįšiu čionai
neklausk, nežinau.
Neramus sapnai
virš mūsų dangaus.
Lietus, kaip strėlė
iš mūsų dangaus,
į žiedą gėlės,
į širdį žmogaus.