Xixi, dekui uz smagius komentarus. Sita blevyzga gime (teisingiau, as ja priverciau gimti) pries puse metu, ir vat uzejo toks noras ideti i rasyk puslapeli. Na juk impulsas yra istatymas tai vat taip ir padariau. Vidines logikos nebuvo pas mane ir nebus, nes blevyzgos gimsta rasant kaip nors atsakyma i koki laiskuti, gimsta ir palieka, veliau valant pasto dezute vel atsiranda, na ir jei pasiseka palieka antra karta gyventi. Nepykit uz staciokiska kalba, nes esu is kaimo ir iki poezijos man toli, cia viskas tik seip issiverzia, kaip liudnai linksmas realybes suvokimas. Nezinau kas svarbiau, ar liudnai ar linksmai. Tai vat griztant prie eilerascio, dziaugiuosi, kad nors kazkas pasirode suprantama. Na kadangi esu is kaimo tai ir ideja (vau ideja, na tebunie) yra baisiai paprasta. Man asmeniskai kamikadzes smagiausia vieta. tuos lapus butu galima vertinti kaip aliuzija i paprastus zmogeliukus. Gyvendami pas save namely ant sakuciu jie dziauges (o gal liudejo), bet esme ta kad gyveno, kad ir kaip banaliai beskambetu - negailestingam pasauly, besivadovaujanti principu esk viska, kas nori pasiekti sviesa. Gyveno savo noru, savo noru dziauges ir, ir megino eiti pries srove, pries vejo gusi. et taip jau yra, kad lapams lemta suduzti o vejui laimeti tai vat ir gaunasi kritimas zemyn, po batu. Aisku ar zemyn ar aukstyn cia jau kitas klausimas, nes apie moraline pergale (pralaimejima?) as nemasciau ir nesinori amstyti, reikes pati mintis ateis i galva. O kadangi vis delto lapas pralaimi (pavadinkim visa sita procesija taip, nes kiekvienam gali atrodyti skirtingai) tai ir voliojasi ant zemes. bet, bet kiekviena maza padareli veda i kelia is pradziu meile, tikejimas ir viltis (aisku veliau visa sitai stengiames pamirsti, nes taip lengviau) todel gauname savavaliska ejima i prieki ir tikejima, beviltiska tikejima pasaka. "pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu" (Radauskas). Xex, va tiek trumpai ir padrikai kaip ir gyvenime. Prasau nepykti uz nelietuviskas raides, ir seip uz nerislias mintis ir dar karta dekui, kad ne taip baisiai apsauket, kaip tikejaus.
Prisidedu prie tos strofos pagyrų:) Bet pastaba kaip visumai - jei siekiama skambesio, tai jis turėtų būti visame kūrinyje, ta prasme, vidinė logika ir skambesy turėtų būti: o čia vienur surimuota viskas, kitur - ne..