atgrasus

fantazijas rydamas, kursdamas triukšmu
apakęs nuo mėšlo, su bigėm vietoj kojų
šikdamas skausmu pro burną vemdamas
varpą rankoj spausdamas, mintis vydamas
aš tik norėjau vaiko, norėjau vaiko
išsigimiau į žertvą, nesveiką maniaką
basom kojom, nuo stulpo prie stulpo
nuo minties prie minties,
nuo beprotybės bėgdamas,
minčių bangų laukais slysdamas
neteptomis rogėmis, lyg dantytais ašmenimis
per nervus, per venas, per kūnišką drebulį
aš tik norėjau vaiko, norėjau vaiko
o tu man spjovei į veidą ir išgimdei mėšlo gabalą
tiesiai į veidą, tiesiai į širdį, tiesiai į rankas
px
man teliko tik vemti, tik vemti, vemti
springti pykčiu ir ašaromis, spjauti krauju
ir tulžim tau tiesiai į veidą

aš tik norėjau vaiko, norėjau vaiko
vaiko