Metamorfozės. Trys plunksnos

I

Ak, neliesk nugaros
(net žvilgsniu!) -
Skauda čia.
Sakai - nelygumai.
Ne, neverta meluoti - gumbai.
Nejau negirdi,
Kaip skyla mentikauliai,
Kaip plyšta oda iš vidaus,
Kaip išyra kraujagyslių tinklas?
Ne, ne tik, ne dabar -
Visą laiką taip -
Tik prieš pilnatį
Pats paūmėjimas -
Kai košmarai
Kūną aplipdo pūkais,
Nebeklausk -
Nežinau, ar tai aš dar.

Nors manęs niekada ir nebuvo daugiau
Kaip po trupinį -
Ir kasdien vis mažėju, mažėju -
Kol įspausiu
Tris plunksnas
Į delną.



II

Pro pelėdų ūksmus
Verkia kūdikis,
Dar neišmokęs
Kvėpuoti.
Ko tu nori?
Aš juk iš niekur -
Net jei ne artrito
Grandinės ant kojų -
- Kodėl?
Nebandyk -
Neprijaukinsi.
Skauda tau?
Eik, eik iš čia!..
Tik, jei gali,
Užsakyk man nektaro -
Per ilgai
Kailio gniužulus
Gaudžiau

Ir save po giją, po giją
Vis išspjaudavau,
Po plunksną
Atkosėjau -
Bet nepadeda -
Per aštriai
Skausmas traiško
Mentikaulius.



III

Mėnulis virš pamiršto sodo,
Tik artimas auga šlamėjimas -
Rodos, visai virš galvos.

Ne paukštis tai, ne.
Delną atgniaužk -
Ir žvilgsniu suskaičiuok
Lig trijų.