Amžiams netikras

Amžiams netikras

Sienų spąstuose,
Lyg pamišelis,
Eina iš proto šešėlis mano-
„Kažkas myli, moteris“,
O kažkas saujomis beria
Vakaro pjuvenas ir savo nuodėmes..
Ištvirkavimais bunda dar nemiegantys,
Snaudžiantys Kristupo vasarą parklumpa
Ir užmerkę akis pakimba...

Rausvuose sapnuose
Ir jų šeimininkų draugijoj,
Išsiperi mintys juodai auksinės..
Viskas baigiasi dar nepakilus,
Liaujasi lijus,
tačiau lašai nestoję ant stogo kritę.

Prakeiktojo meilužio vardu
Nužymėtas kelias
Per griūvančius dvarus grįstas.
Vynu baltu žandus plaunu,
Kūnas raudonu mirkomas,
O siela švęstu vandeniu kurenas - dega..
  Nes viską nuplauna netikras lietus...