Baltosios naktys

Mano pieno stiklinėje baltosios naktys
Kai rytas per tirštas ir stringa šiaudely
O ir oro per maža kad stipriai įtraukčiau
O ir elgtis reikia švelniau
Žiogą burnoj beauginant

Kai tavo lūpas suvilgo baltosios naktys
Savo šešėliais užgaudamos stygas kampučiuos
Žiogas mano burnoj tyliai groja
O gatvėse žmonės net neatsisuka
Tai truputį primena bučinį

Kai tavo akys miega mano pieno stiklinėj
O tavo mirksėjimas kliūna šiaudely
Kai žiogas pabąla ir pradeda rimti
Išsižiojus įkvepiu pieniško rūko
Ir iškvepiu ryto šešėlį