Serafimų akim danguje
Lyja šiandienos ir nematytas
Laukuose ištiestas bąla.
Rugiagėlės iškarpomos tyliai
Vėjo žirklėm iš laimės suknelės,
Jas dėlioju ant jo paryčiui,
Serafimų akim nusidažo
Variniai rasoti sparnai.
Šitaip ženklinom angelus
Ir jie nusileido nežymiai:
Mes tarp jų –jie tarp mūsų,
Iškilnodami akmenis
Kantriai ieškom kiekvieno.
Serafimų akim atpažinsi save,
Nepaneigsi tiesos –ji ant lūpų
Auksinėmis dulkėmis dyla,
Serafimų akim tavo vyzdžius
Perskėlus neria ir vidų užpildo.
Nepaneigsi tiesos Serafimų akim
Save atpažinęs kaip ženklą.
:DDDDDDDDDDDD, nu taip..aš čia supratau, kad ma reiktų rašyti kaip Marcinkevičiui a nea (gal ir neblogai būtų, bet tik neaišku kaip išeitų, negi tau atroda, kad kožnas durnius gali kaip Marcinkevičius rašyt:DDD):DDD, aš tai galvočia, kad ma visai nereiktų rašyti:DD, bet kai pagalavoju iš kito kampaus, tai niekam nuo to ne blogiau, kad aš rašau..nu pvz. jeigut aš parėjus namo dešrą valgau..nu kam nuo to skauda - Sirijai, ar Girai, aš nepanimakal:DDD, O dėl mandrų žodžių..cha cha cha, kad aš tokių nė žinot nežinau, tai kaip aš juos vartosiu, o kas ma yra ne mandra visai, tai aš tą ir vartoju, negi specialiai sterializuosiuosi?:DDD, Tai jau tikrai būtų nenormalu, mieloji. O kad sviliarožė tau užkliuva:DDDD, nu tai jau čia krisk nuo kėdžiaus:DDD, nes ma daug gėlių vardų tiesiog kasdienybių kasdienybė, jau kas mana darži auga, tai tų užvadinimus beveik visus žinau, nes ma jos kaip tai patinka.., net atsimenu juos kaip bebūtų keista:DD, net pati stebiuosi, bet jeigut praktiškai su ta gėle santykiauju, o jeigut ne tai nelabai tada atsimenu..nelabai:((( Nu kaip čia dar ką nors tau paaiškint..nu bet gal ir nereiktų ma tau nieko aiškint, nes kam gi - prisiknisai čia prie manys be jokio saikaus ir drąskaisi be jokio sustojaus, nu mažute tu mano, juk čia pilna visako - eik ir skaityk kas tik tau patinka ir tinka:DDD Palik ramybėje kvailą Džekutį, kuris apsimeta protingu ir kurio puezija jau toooooookio aukšto lygiaus pagal tavi, kad jau niekaip nieko neiššifruosi:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD, oj umarila, drūžiščia, nuveik pas kokį berniukėlį ir jis tau pasakys, kokio mandrumo ir lygiaus iš tikrųjų yra mana puezija, nu javna umaryyyyyyyyla:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
davai, tik nereikia. serafimai - nu gal, jo, ne vien mezgimo knygas skaitantis, gal ir žinos, nubet visų kitų / sviliarožių, rėjų, etc /, tūlas pilietis, augęs normaliomis naminėmis sąlygomis, niekaip nežinos. Seniai stengiuos pro ausis praleist, taip mėgstamą tamstos pompastiškų žodžių vartojimą, bet kai dar randasi šitos mandrybės ir komplikuotos gangreninės formos... Apskritai, man nebepatinka, kai tavo kūrinių nebeįmanoma perskaityt be tarptautinių žodžių žodyno. O ir tie angelai. Nu aš suprasčiau, jei žmogus būtum atsidėjęs vien tik angelams ir tada jau vien tik tuo ir rūpintumeis, kurie čia pėstininkai, kurie šešiasparniai Dievo dešinėje. Bet kai be kita ko kiekvienan kūrinin įmeti po angelą, tai, atleisk, kaip tais atrodo, kad nelabai pasitiki verte to, ką rašai, jei jau net įmanydama nesugebi sau surišt rankų, neįmetus kažko, atseit, ' nežemiško '. Aš suprantu, kad tai kuo užsiėmi yra lyg ir moderni lyrika. Bet tai kodėl tada, sakyk, ne gryn lyrika ? A tau gal gėda tikros ? Tada, vėlgi, prisitaškai bajeriais ton pačion balon ir, kai žmogus taip beatodairiškai jais spjaudosi, kažkaip neatrodo, kad anam pavyksta išgyventi nors kokią egzistencinę dilemą, kai po visko, ką pasakė, viską paverčia ' aš tik pajuokavau ' forma. O šitai man panašu į bailumą. Kai antikos mitų, angelų temas semia rilkės ir gėtės, tai jie gi žino, kaip su tuo elgtis. Minimalizmas, kokofonija ir eklektika tinka asams, brangioji, o viduriukas lieka neprofesionalams, nes manieringa šnekta būtinai išduod diletantą. Nežinau kaip tau, nu bet man, pavyzdžiui, visadu maloniau skaityt apie būrą žvirblį, o ne apie fenikso atgimimą. Nu, ir ar regėjai tu kada marcinkevičių dabinantis rinktiniais žodžiais ? Aš tai kiek užmatau, tai : žemė, duona, kelias, upė, žolė. Nu tai pasakyk tu man dabar, ar nuo to jo eilės prastesnės ? Leiskite tamstą supažindinti su visumos pajautimu : niekas, skaitantis tokį kūrinį, negalės jo išgirsti, kaip tai atsiliepti, jei nebus to anksčiau pergyvenęs savyje ; o kai iš trijų žodžių žinomi tik vienas, tai šitai panašėja į tą pratimą, pradinių klasės ' šaltinėliuose ', kur jonukas aptaško sultiniu laišką, nebegali jo perskaityti ir praleistas raides tenka įsirašyt pačiam : tos mandrybės ir lieka tuščiais žodžiais.
Pritariu visiems, Serafimų perdozuota ryškiai. :)
Paskutinės eilutės tai nuostabiai įžvalgios, bet taip ir nesupratau, vardan ko ir dėl ko paženklinimas...