Mandala-mAntra

.                                        IR                                        .
                                    aš  ir  tu                                     
                          nuo austrijos kalnų kitų                             
                  nematėme  veidų  tik  vienos  akys                     
            veriantis jų žvilgsnis ir tiktai vienas žingsnis             
        iki  klaikios  bedugnės  geidulių  apakinta  plaštakė       
    panirs į skausmo jūrą žvakė atodūsį išgirdus suvirpės kai   
AŠ pakelsiu taurę nevilties o tilto arkoje tyli išnyksi amžiams TU
    parkritęs patvory visatos į baltą tuštumą sapne kliedėsiu   
          priminki vėjau mielą balsą šviesų spindėjimą akių   
              dangau atsiųski tos kuriai sapnuotis noriu   
                      liečiu aš smėlį tarsi jos rankas     
                              ramiu žingsniu į tolį     
                                      tu  ir  aš       
.                                          IR                                        .