Anei blaivų, anei tylų vakarą...

...
Bežadė burna nebučiuoja, bučiuojama tyli
Naiviai klapsi blakstienom
Ne tas veidas kurį lieti
Užsigulęs visu savo tirštumu rūkas
Ardo kūną
Pamėklių pastangos atsigerti vyno
Jau net tau
Jau ne tau mano posmai
Ironijų kekėm aplink smakrą vejasi.
Čiuopia, klausia, sako:
„Kur šerdis visos tos beprotybės? “
Sukunkuliuoja lietaus aitvarai.
Teliuškuodami bunda, išėjimo ieško:
„Žemėn mus nuo dangaus“... rėkia
„Mums nusidėti dabar ir čia“
Ir kvaitinėja apdujęs satyras.
Miręs - nemiręs – nieks nepaaiškina,
Kurion pusėn sukt kryžkelėj,
Kad sielą pridavęs
Dar butelį gautų
Vyno
Kur vyno?



...
„Pro tokią skylę sieloj visos nuodėmės kiaurai! “
Rėki apgirtęs nuo savo patosų
Nei tau nei man dabar nelinksma
O kam lengva?
Saujoj bando žiotis sąžinė
Užspaudi kumščiu... nebreikia to tikėjimo stiprint
Jau ašarodamas stiprybes tekina per savo kantrumo bortelius
Be auku vis
Nei jaučio nei grūdų supelijusių
Šventumas merdi prie pravirų bažnyčių
Vis laukia.
Sako, įsileis gal kada...