Ežeras liejos pro taurę,
Raudonas kaip kraujas iš venų
Nekalto paliesto kaltės.
Skustuvas nepalietė sielos,
Bet galando tavo gyslas.
Vynas nudažė suknelę,
Kurią dovanojo mama.
Išblukintas baimės veidas
Paaštrino tavo stygas.
Ir grojai garsiai kaip niekad
Gitarom draugo, vilties.
Daina nuskambėjo be aido,
Be atgarsio draugo veide.
Vargšas tu vaike, palauk.
Kas pylė tau vyną į taurę?
Kas kvietė eiti pašokt?
Manai tai nematomas priešas,
Likimo smūgis ir vėl?
Viltis regima tik paliko
Kai draugas dūmais rūke.
Išmok nesugrįšti tenai
Kur sugrįšta naivus paukščiai
Tikėdami nerasti žiemos.
Neleisk sau nuskęsti
Kai liejas ir senka vanduo.