Pastaruoju metu vis švysteli mano gyvenime tada, kada labiausiai reikia atgauti pusiausvyrą.
Lyg žinodamas, lyg nuspėdamas...
Be įsipareigojimų ir ramia tyla...
Na gal daugiau tylėdavau aš, bet visa, ką girdėdavau, taip pat prilygo tylai.
Švysteli, lyg įduodamas į rankas lygsvarai išlaikyti mietą ir ramiai pasitrauki.
Biblija tai įvardija “angelu sargu”. Nuo gaisro, nuo ligų, negandų...
Ne, tu ne angelas.
Sargas?