Išlikimas

Kaip apsipūkavę
Jaunikliai,
Bandom cypsėt ir irtis
Iš lizdų.
Tik, deja, be plunksnų
Dar sunku.
Ir be tėvų.
Kol plunksnos mums
Užaugs,
Turėtume pradėt
Mąstyt.
Bet...
Kartais pavyksta taip
Pro tėvų akis praslyst.
Ir kabintis nagais
Į medį,
Iš kurio krentame,
Nes skrist taip ir neišmokom.
Vieni teškiamės
Ant žemės
Ir dar, pavargę,
Gailiai cypsim.
Kiti, kuriems pavyko,
Laimingi suka ratą
Virš galvos.
Ir džiaugiasi,
Kad jiems vieniems
Liks daugiau vietos
Ant Šakos.