storule gresmingai juokauja.

Storulė mirė? Sukūdo?
Ne.
Nu tai taip.
Ne, jokio skrydžio, jokių dausų, jokių pasakų. Tačiau atrodė, Kad pavalgius stora ir toliau viską jaučia.
Ji nuoga gulėjo viengulėje lovoje užimančioje ketvirtadalį pasaulio, kurio ochra dažyti vargšeliai (odos spalvos žmonės) kvėpavo jos alsavimu.
Atmerkusi akis, storoji kelias minutes dairėsi aplinkuj beveik nieko nematydama, tada nuėmė akies gaubtą (užvirtusį antakį), bet ne ką daugiau tegalėjo įžiūrėti.
Dar kurį laiką ji bergždžiai mėgino aprėpti savo visumą.
Bandė savo gležnom rankelėm apsikabinti per juosmenį.
Staiga, nespėjus nė mirktelėti pasirodė jaunas komikas Geležinis medkirtys:
-Ko čia guli, gal surūdijai?
-Ne, varnas baidau, -pajuokavo storoji ir kvatodama apsivertė ant kito šono.
Pirmą kartą gyvenime.
-Taip bepokštaudama visą pasaulį apkeliausi, -nuvėmė Geležinis medkirtys. (Geležinis medkirtys mėgo juokauti)
-Ne, -pajuokavo storoji.


                              ir  cha cha cha cha, -prapliupo

                                                                        lietus.