Akli kurmiai

Jei, žolės prisirijus,
Tau pasaulis gražesnis,
Ką gi griauk tą savo varganai juodą
Gyvenimą.
Kai atmerkęs savo miglotas
Akis,
Pajausi,
Kad nebegali žengti nė žingsnio-
Džiūgauk,
Juk pasiekei savo
Tikslą.
Drebančiais pirštais
Pabandyk užsisegti
Gyvenimo sagas.
Ar pavyks?
Čia jau nuo tavęs
Priklausys...
Kiek prarasta.
O gal manai, kad atradai
Daugiau?
Juk tau atrodom mes
Kvailiai,
Nepažįstantys gyvenimo
Akli kurmiai...
Gal ir tiesa.
Nes mes norim tą juodą purvą
Išvalyt
Ir paversti viską
Žydinčia svajonių pieva.
Bet ar kam to reikia?